Kam mes save tausojam
kur skubam diena dienon
prasilenkiam su mylimuoju
pasimetam pilkoj minioj
klydau klupau kentėjau
kiekvieną dieną be tavęs miriau
tūkstantį metų tave mylėjau
laukiau ilgėjaus senau
ir noris verkt nuo beprasmybės
gyvenant tavim be tavęs
galbūt tiesiog nusigert nebejaust realybės
be tavęs aš nebe aš
susitiksim mylėsimės būsim
gal akimirką gal visada
gersim vyną džiazo garsuos užsnūsim
tik maldauju myylėk mane
arba savo abejonėm sudegink
pelenus išbarstyk naktyje
ir ant mano vėlės išraižyk -
JI TIK NORĖJO BŪT MYLIMA...
