Moterys – kaip granata, nuimk nuo jos žiedą ir tau f****c“
Taip. galbūt tai tiesa, bet - "nuimk nuo jos žiedą" - vadinasi, taip įskaudink, kad iš tiesų sprogtų. 
Daug kalbam apie tai, kokia turi būti moteris: išlaikyta, rami, atitinkamų išmatavimų (19 a. - korsetai suveržiantys liemenį taip kad alpstama nuo oro trūkumo, bet juk tuo metu taip buvo madinga, vadinasi gražu, o vyrams visuomenės nuomonė atrodo tarsi jų pačių skonis. 21 a - išpūstos lūpos ir svarbiausia - tešmens dydžio krūtinė. Pjaustomės, badomės injekcijas, grūdam į save implantus, juk tik taip dabar vyrams gražu), gera šeimininkė, gera mama, psichologė, kad žinotų, kaip vyrą padaryti karaliumi, pedagogė, kad išmintingai auklėtų vaikus, kekšė, kad būtų gera meilužė savo vyrui ir t.t. Na gerai. Tebūnie. Žmogus- gamtos dalis. O gamtoje viskas sukasi aplink patino ir patelės sąvokas. Išlikimas. Giminės pratęsimas. Poravimasis. Bet ar kaip nors tarp gyvūnų egzistuoja išdavystė? Įdomu...O kaip apie tas, kurios tam protingam, stipriam, doram, teisingam vyrui "kariasi ant kaklo"? Jis juk silpnas, jam reikia nepamatuojamo dėmesio, kurio vis mažai, gal tiksliau jam reikia vis naujo objekto, kuris juo žavėtųsi ir jis gi negali atsispirti... Moteris, kuri gyvena kartu,elgiasi su juo kaip su karaliumi, skaito straipsnius, kaip tapt be proto seksualia, kad jį patenkinti, verda jam pietus ir vakarienę, šypsosi jam ir yra šalia visada, kai jam blogai, kai jis piktas, kai jam skauda, kai jis nusišnioja kaip šniūras, kai jis pavargęs ir depresuoja, jau matė jį ne pačioje spindesio viršūnėje, matė jį negražų ir visai ne riterišką. Tame ir yra jos bėda. Jam reikia naujo, juo besižavinčio objekto, kuris vėl manytų, kad jis tobulybė, liaupsintų jį tuščiais "aš noriu būti su tavimi", "aš tave myliu", "tik aš tave padarysiu laimingu" , "man tavęs reikia" kas dažniausiai reiškia - "tu visai man tinkamas seksui". O gal alkis priverčia per daug nesirinkti, pasikliauti pirmu įspūdžiu, o jeigu dar pasitaikė narcizas, tai kurį laiką, jis taip save parodys, kad ji galvos, ir kaip man taip pasisekė. Bet svarbiausia - Ji - moteris, mama, žmogus, staiga visa tai pamirš ir taps plėšria patele. Nes jai JO reikia ir p----ui ta jo moteris, kuri dėl jo metų metais stengėsi, kurią JIS PATS kažkada pasirinko. Dabar ji tapo bloga ir kvaila. "O vat aš" - galvoja ta užkariautoja, - tai jau būsiu jam ta pati geriausia. Kol pati neatsiduria toje pačioje situacijoje, toje pačioje padėtyje, kai jau irgi bus atsibodusi ir mačiusi jį nuogą ir be karūnos. Gyvenime viskas grįžta bumerangu.
"Milijonus metų gėlės augino spyglius. Milijonus metų avys graužė gėles nepaisydamos jų spyglių. Argi bandymas išsiaiškinti, kodėl gėlės tiek vargsta, kad užaugintų spyglius, kurie neduoda jokios naudos, yra nevertas dėmesio užsiėmimas? Argi karas tarp avių ir gėlių ne rimtas reikalas?" (A.de Saint Exupery "Mažasis princas")

Leisk man tavo tamsoj
                 būt šviesa.
Leisk man tavo laike
                 pasilikti.
Tavo stiprybėje leisk man
                 būti silpna.
Sulaikyk mane. Nepadėk man
                 numirti...

Tavo negalė - mano malda.
Tavo viltys - mano likimas.
Tirpstantis laikas - mūsų daina.
Gyvenimas mums - meilės himnas.

Mano meilėje būk
                        ugnimi,
kad išsaugočiau gyvą
                        širdį.
Mano vienatvėje išlik
                        savimi.
Mudviem lemta iš naujo
                        užgimti...

Tavo negalė - mano malda.
Tavo viltys - mano likimas.
Tirpstantis laikas - mūsų daina.
Gyvenimas mums - meilės himnas.

Man taip skaudu,
kad mes skirtinguos poliuos,
kad tavame pasaulyje
nėra manęs visos,
kad tu bijai manim susirgti,
kaip melas bijosi tiesos.
Kad mūsų rytdienos nebus
ir niekada aš neapčiuopsiu meilės,
nebrisiu jon nuoga, laisva, aistringa,
neskries manoji siela kaip plaštakė
per meilės okeaną,
neskęsiu prakaito sūriuos lašeliuos
tai reiškia - Tavyje...
Nesusiliesim su žvaigždėm
aistringuose atodūsiuos
palaimintai akimirkai pribrendę,
neliesim horizonto...
Tik apraudosime sulaužytus sparnus,
kuriuos,
deja,
mes
patys
ir sulaužėm...

Išgert gyvenimą
kaip taurę karšto vyno
su pasimėgavimu, su aistra,
išmylėt kiekvieną akimirką
širdies gyvuonim išskaudėt tave,
išmelst tavo meilę-
likimo trupinį
nuo kažkada neatriektos riekės,
išgyvent visą vienatvę,
išbūt be tavęs
jei reikės,
išsvajot viltį
realybėje nesuklupusią
o tada nors smėlin
po žvaigždėm,
kad sulaukt tavo
nuogo artumo
ir visa
         širdimi
                     nusidėt...

ant kapo užrašykit - ji tik norėjo būti mylima

Kam mes save tausojam
kur skubam diena dienon
prasilenkiam su mylimuoju
pasimetam pilkoj minioj

klydau klupau kentėjau
kiekvieną dieną be tavęs miriau
tūkstantį metų tave mylėjau
laukiau ilgėjaus senau

ir noris verkt nuo beprasmybės
gyvenant tavim be tavęs
galbūt tiesiog nusigert nebejaust realybės
be tavęs aš nebe aš

susitiksim mylėsimės būsim
gal akimirką gal visada
gersim vyną džiazo garsuos užsnūsim
tik maldauju myylėk mane

arba savo abejonėm sudegink
pelenus išbarstyk naktyje
ir ant  mano vėlės išraižyk -
JI TIK NORĖJO BŪT MYLIMA...