Man taip skaudu,
kad mes skirtinguos poliuos,
kad tavame pasaulyje
nėra manęs visos,
kad tu bijai manim susirgti,
kaip melas bijosi tiesos.
Kad mūsų rytdienos nebus
ir niekada aš neapčiuopsiu meilės,
nebrisiu jon nuoga, laisva, aistringa,
neskries manoji siela kaip plaštakė
per meilės okeaną,
neskęsiu prakaito sūriuos lašeliuos
tai reiškia - Tavyje...
Nesusiliesim su žvaigždėm
aistringuose atodūsiuos
palaimintai akimirkai pribrendę,
neliesim horizonto...
Tik apraudosime sulaužytus sparnus,
kuriuos,
deja,
mes
patys
ir sulaužėm...