Tu-bailys
bijai paties gyvenimo,
bet juk kol gyveni
jis vistiek neišvengiamas.
Meilės bijai,
na galbūt ji baisoka
čia tau ne iš šūdo
spaust filosofiją.
Realybės bijai,
nors sakai kad esi realistas,
bet, matai...
jei joje pasiknisti
dar iškapstysi
kokį jausmą užstrigusį,
dar užsirausi
ant meilės
ar netyčia užminsi
ant seniai išmestos romantikos...
Matai... tas gyvenimas
toks keistas dalykas
bėga prabėga
ir nebegrįžta.
Banalu?
Bet realistiška.
Ar turi kokį
'prieš' argumentą?
Neturi.
Tai va, dairais į senatvę,
meilės bijai,
na ir bijok sau
į vienatvę