Man taip skaudu,
kad mes skirtinguos poliuos,
kad tavame pasaulyje
nėra manęs visos,
kad tu bijai manim susirgti,
kaip melas bijosi tiesos.
Kad mūsų rytdienos nebus
ir niekada aš neapčiuopsiu meilės,
nebrisiu jon nuoga, laisva, aistringa,
neskries manoji siela kaip plaštakė
per meilės okeaną,
neskęsiu prakaito sūriuos lašeliuos
tai reiškia - Tavyje...
Nesusiliesim su žvaigždėm
aistringuose atodūsiuos
palaimintai akimirkai pribrendę,
neliesim horizonto...
Tik apraudosime sulaužytus sparnus,
kuriuos,
deja,
mes
patys
ir sulaužėm...

Išgert gyvenimą
kaip taurę karšto vyno
su pasimėgavimu, su aistra,
išmylėt kiekvieną akimirką
širdies gyvuonim išskaudėt tave,
išmelst tavo meilę-
likimo trupinį
nuo kažkada neatriektos riekės,
išgyvent visą vienatvę,
išbūt be tavęs
jei reikės,
išsvajot viltį
realybėje nesuklupusią
o tada nors smėlin
po žvaigždėm,
kad sulaukt tavo
nuogo artumo
ir visa
         širdimi
                     nusidėt...

ant kapo užrašykit - ji tik norėjo būti mylima

Kam mes save tausojam
kur skubam diena dienon
prasilenkiam su mylimuoju
pasimetam pilkoj minioj

klydau klupau kentėjau
kiekvieną dieną be tavęs miriau
tūkstantį metų tave mylėjau
laukiau ilgėjaus senau

ir noris verkt nuo beprasmybės
gyvenant tavim be tavęs
galbūt tiesiog nusigert nebejaust realybės
be tavęs aš nebe aš

susitiksim mylėsimės būsim
gal akimirką gal visada
gersim vyną džiazo garsuos užsnūsim
tik maldauju myylėk mane

arba savo abejonėm sudegink
pelenus išbarstyk naktyje
ir ant  mano vėlės išraižyk -
JI TIK NORĖJO BŪT MYLIMA...