Atėjai...
kaip vagis įsliūkinai
į mano gyvenimą,
į mano sielą įsismelkei
gudrias akis nutaisęs...
Buvai priimtas
kaip svečias
tik išeit pamiršai,
skausme,
dar ir bendrą atsivedei -
liūdesį
abu lėbavot mano sieloj,
kaip savo namuos
pasisavinot kas jums
nepriklauso -
mano širdį, mano gyvenimą
ir dar to negana
įsileidot savo sėbrą nerimą.
Bet dabar jau gana!
Išeikit.
Gal aš ir silpna,
galbūt viena,
bet aš moteris-
ne iš molio trapaus,
bet iš kaulo
t v i r t a i sukalta.
Nesulaužysit...