Gyvenu...                                                               
tiesiog gyvenu...
teisingai galbūt,
galbūt tyliai,
taip kaip reikia mąstau,
taip kaip dera kalbu
kvėpuoju, dirbu, planuoju...
Gyvenu...
tiesiog gyvenu.
Kaip sekas?
Visai neblogai -
kasdien po truputį mirštu...
Tiesą sakant
veržias rauda,
širdis plaka
gerklėj įstrigus.
Tuoj suskilsiu,
perplyšiu pusiau,
arba dar blogiau
taip ir liksiu
sustingus....
Likime,
lemtie,
ar kas ten bebūtum
meldžiu -
leisk patirt meilę.
Išgyvent ją
dalintis ir gaut
tokią tikrą ir didelę,
kad numirus -
tiesiai į Dangų....